Nuotykiai Linšiopinge

Kita studijų pusė

Narūnas Kapočius Gruodžio 30, 2016

Sveiki :). Kaip ir žadėjau (beveik) dar vienas pasakojimas Inžinieriaus Užrašuose iš mano nuotykių Švedijoje, kurį įkeliu iki Naujųjų metų. Praeitame dienoraščio įraše pasakojau apie mokslus ir dalykus susijusius su universitetu, o dabar papasakosiu apie įdomesnius įvykius atsitikusius nuo rugsėjo vidurio. Taigi, malonaus skaitymo :).

PAVARDĖ=VARDAS?

Truputį nusikelkim į rugpjūčio pabaigą. Kiekvienam studentui Linšiopingo universitete yra išduodamas studento pažymėjimas. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kas čia keisto, Lietuvoje irgi kiekvienas studentas tik pradėjęs studijas užsisako studento pažymėjimą ir jį atsiima jam patogiame banko skyriuje. Kitaip nei Lietuvoje, kur studento pažymėjimai yra gaminami centralizuotai, visos šalies mastu, Linšiopingo universitetas pats gamina studento pažymėjimus. Universtitetas netgi turi atskirą padalinį, kuris vadinasi ,,Student service desk‘‘. Šis padalinys atsakingas už studento pažymėjimų išdavimą, jų galiojimo atnaujinimą ir kitus panašius darbus. Jame apsilankiau pačią pirmą dieną Linšiopinge, rugpjūčio 24-ą. Tuo metu service desk‘ui buvo pats darbymetis, nes tomis dienomis atvyko daugelis universiteto pirmakursių ir mainų studentų, tokių kaip aš, ir visiems jiems reikėjo suteikti prisijungimus prie informacinių universiteto sistemų bei pagaminti studento pažymėjimus. Studento pažymėjimo gaminimo procedūra vyko labai greitai. Pateikus asmens tapatybės kortelę, buvo užpildomi duomenys, su internetine kamera nufotografuojamas studentas ir iš karto atiduodamas studento pažymėjimas. Atrodytų viskas paprasta.Tačiau..
Rugsėjo antroje pusėje, kai jau pirmoji dalis semestro buvo gerokai įpusėjusi internetinėje System Design modulio svetaineje buvo skelbiami namų darbų rezultatai ir tada man jau kilo įtarimas, kad mano vardas su pavardė yra sumaišyti, nes visų kitų studentų vardai eidavo prieš pavardę, o pas mane atvirkščiai. Mano hipotezė pasitvirtino, kai palyginau savo pažymėjimą su kambarioko pažymėjimu. Na bet šią klaidą service desk‘o darbuotojai greitai ištaisė ir padarė man naują studento pažymėjimą. Juokaujant galima sakyt, kad visai gerai, kad sumaišė mano vardą su pavarde ir buvau ne Narūnas Kapočius, o Kapočius Narūnas, nes studento id skirtas, prisijungti prie informacinių sistemų, yra sudaromas pagal pirmas tris vardo raides pridedant prie jų primas dvi pavardės raides. Tai rugpjūčio gale man priskirtas studento id buvo ,,kapna‘‘, o ištikrųjų turėjo būti ,,narka‘‘. Tai pagalvojus kapna gerokai gražiau skamba nei narka :). Ir po klaidos ištaisymo senasis id man buvo paliktas :).

EVAKUACIJA IŠ BENDRABUČIO

Tai buvo lapkričio 7-osios vakaras apie 18 valanda vakaro. Ir kaip tik pradėjau gamintis vakarienę virtuvėje. Su manimi virtuvėje dar buvo blokietis švedas Antonas. Tada gaminausi pupelių troškinį ir buvau visai patenkintas, kadangi troškinys jau buvo beveik paruoštas ir mano mėgstama čiobrelių arbata jau padaryta. Ir staiga bendrabutyje pradėjo kaukti sirenos. Mes su Antonu susižvalgėm ir išlindom į koridorių pasižiūrėti, kas vyksta. Ir pamatėm, kad žmonės pradėjo eiti į lauką. Tai nusprendėm, kad ir mums reiktų evakuotis. Greitai apsirengėm ir dar prieš išeidami išjungėm vyrykles ir palikau garuoti jau paruoštą troškinį. Išėjus į lauką penkių minučių bėgyje sulaukėm gaisrinės. Atvažiavo vienas gaisrinės automobilis ir matėsi, kad gaisrininkai pakankamai atsipalaidavę. Nes beveik kiekvieną savaitę per langą matydavom kaip į gretimą bendrabutį atvažiuodavo gaisrinė ir tiesiog pasakydavo, kad netikras pavojus. Keli gaisrininkai patikrino priešgaisrinę sistemą ir pasižiūrėjo, kur suveikė dūmų jutiklis. Ir tai buvo pirmo aukšto, vieno iš koridorių, virtuvėje. Pagal kvapą vestibiulyje kažkas kažką pridegino. Taigi gaisrininkai pasakė, kad buvo ,,false alarm‘‘ ir visi vėl greitai suėjo į bendrabutį. Apačioje yra video iš evakuacijos, kaip viskas atrodė. Nors buvo tamsu, bet įspūdį galima susidaryti. ATSARGIAI, pasitildykit garsą ausinėse preiš įjungdami video!!! Nes labai garsiai kaukia sirena net ir įraše :).

Evakuacija iš bendrabučio

Ir tai buvo nepaskutinė evakuacija iš bendrabučio. Po dviejų dienų nuo praėjusios evakuacijos teko evakuotis dar kartą. Pirmas kartas buvo įdomus tuo, kad evakavausi iš bendrabučio pirmą kartą gyvenime, o antras kartas buvo įdomus, nes... nes signalizacija suveikė 12-ą valandą nakties, kai tik buvau užmigęs. Buvau užmigęs jau apie 40-imt minučių ir prabudau nuo signalizacijos kaukimo. Ir iš karto apsirengiau ir išdūmiau į lauką. Tuo metu pasijutau kaip kariuomenėj, kai 5:45 kiekvieną rytą išgirsdavau: ,,Kuopa, kelt!“ ir reikdavo greitai rengtis ir iškarto pradėti mąstyti. Išėjus į lauką sulaukėm gaisrinės ir patikrinus bendrabutį buvo leista į jį sugrįžti. Laukiant gaisrinės lauke buvau labai nustebęs, kai pamačiau nemažai žmonių išėjusių į lauką neapsirengusių. Tą naktį lauke temperatūra buvo žemiau nulio. Ir pamačius merginas su nuogom kojom tai viduj taip ir juokinga, ir pikta pasidarė, kad nepagalvoja žmonės, kad lauke minusinė temperatūra ir gali ten tekti prastovėti penkiolika minučių, jei nedaugiau. Ir sugrįžus į bendrabutį paaiškėjo, kad mūsų koridorius pažadino visą bendrabutį. Vienas iš blokiečių gamindamas valgyti nepastebėjo kaip užvirė vanduo puode, kuris ,,išlipo‘‘ per puodo viršų ir nutekėjo ant karštos kaitlentės, palikdamas didžiulį garų debesį, kuris ir pakėlė visus iš miegų. Tai gi tokie įspūdžiai iš evakuacijų.

DVIRATIS NET IR ŽIEMĄ DVIRATIS

Viename iš pirmųjų dienoraščio įrašų stebėjausi daugybe dviračių, kurie būna prie universiteto darbo dienomis. Ir jau praėjus keturiems mėnesiams Švedijoje įsitikinau, kad dviratis Linšiopinge yra nepakeičiama transporto priemonė. Pėsčiomis ar autobusu kelionė iki universiteto užtruktų apie 20-25-ias minutes, o su dviračiu mano rekordas yra nuvažiuoti iki universiteto per 5-ias minutes (čia kai grįžęs į bendrabutį supratau, kad palikau striukę universitete ir norėjau greičiau išsiaiškint ar rasiu ją auditorijoje ar ne :) ). Ir nuo vaikystės buvau įsitikinęs, kad dviračiu galima važiuoti tik vasarą, kai yra geras oras ir neslidu. Tačiau Linšiopinge dviračiais važinėjama ir žiema taip pat įprastai kaip ir automobiliu. Pagrindiniai dviračių takai yra nuvalomi ir pabarstomi ledo tirpikliu bei smulkiais akmenukais, kitaip nei Lietuvoje, kur yra įprasta pėsčiųjų takus barstyti smėliu. Kiti dviračių takai yra tiesiog nuvalomi ir pabarstomi minėta smulkia skalda. Žinoma, mačiau dviračių ir su dygliuotomis padangomis bet čia buvo išskirtinis atvejis. Išpradžių buvo visai keista važiuoti dviračiu per sniegą ir net kiek nedrąsu, tačiau dabar važiavimas per sniegą nebestebina ir tapo įprastu dalyku. Žemiau pamatysite video iš pirmos dienos, kai pasnigo Linšiopinge. Tikriausiai galvojat, kiek kartų nugriūvau, kol supratau kaip reikia važiuoti per sniegą. Tai buvau paslydęs tik vieną kartą, bet važiavau saugiu greičiu, tai situacija buvo suvaldyta. Taigi, svarbiausia, kaip ir važiuojant automobiliu, pasirinkti saugų greitį :). Apsnigtas dviratis
Snieguota žiema Žiema+Dviratis=Smagu

Pasivažinėjimas dviračiu

Kaip jau supratot, dviratis yra puiki transporto priemonė, bet tik tada, kai ji važiuoja. Lapkričio gale važiuojant iš įprasto savaitinio maisto apsipirkimo supratau, kad dviračio priekinė padanga leidžia orą. Pusę kelio iki bendrabučio teko nueiti pėsčiomis ir rezgant planą kaip susitvarkyti dviratį. Buvo keli klausimai: iš ko pasiskolinti įrankių, kur nusipirkti naują kamerą ar jos taisymo rinkinį ir ar atsisuks varžtai laikantys ratą. Beeidamas prisiminiau, kad blokietis Sen‘as turi IKEA įrankių rinkinį, kurį sudaro replės, atsuktuvas ir kintamo diametro veržliaraktis. Grįžęs šį rinkinį iškarto pasiskolinau ir įsinešęs dviratį į bendrabutį emiausi darbo. Užtrukau apie pusvalandį, kol atsukau ratą ir nuėmiau padangą nuo ratlankio. Pamatęs kamerą ir skylę joje nusprendžiau nerizikuoti ir nusipirkti naują kamerą. Ją radau šalia bendrabučio esančioje maisto prekių parduotuvėje, Hemköp‘e(Hemšiope, lietuviškai galima būtų išversti į namų (hem) parduotuvė (köp)). Nesunkiai radau man reikiamo skersmens kamerą ir dar po pusvalandžio įdėto darbo dviratis buvo su nauja padanga. Dvi savaites padanga puikiai laikė, tačiau mano nuostabai ją vėl nuleido. Ir tada supratau, kodėl taip atsitiko. Pati dviračio padanga buvo pradilus ir pro jos įskilimą važiuojant per papiltą smulkią skaldą, kuria kaip minėjau yra barstomi dviračių takai, kamera buvo praduriama. Šį kartą įdėjus tik pusvalandį darbo padanga ir kamera buvo sutvarkyta. Žinoma, pusvalandis laiko dviračio padangos keitime palyginus su 2 sekundėm, kurių reikia pakeisti F-1 bolido padangas, tai gali pasirodyt visa amžinybė, tačiau tai geriausias keitimo laikas, kurį kol kas esu pasiekęs :). Na ir mano nelaimei po kiek laiko, vėl nueleido dviračio padangą, tik šį kartą galinę, tai mano sprendimas yra nebeinvestuotį į dviratį ir jį planuoju parduoti tiem patiems smagiems pagyvenusiems vyrukams iš kurių dviratį ir pirkau rugpjūtį. Išardytas dviratis
Pit stop Dviračio taisymas

ORO PAJĖGŲ MUZIEJUS

Ir paskutinis pasakojimas šiame įraše yra apsilankymas oro pajėgų muziejuje. Lapkričio pabaigoje šeštadienį Vytenis pasiūlė nuvažiuoti į oro pajėgų muziejų, kuris yra prie oro pajėgų bazės apie kurią rašiau antrame dienoraščio įraše. Prieš tai visą mėnesį kalbėjom, kad reikia apsilanyti muziejuje ir pagaliau tam prisiruošėm. Muziejus nuo bendrabučio yra apie 15 minučių kelio dviračiu ir mano nuostabai muziejus yra nemokamas. Muziejuje praleidome beveik tris valandas ir būtų galima į jį nueiti dar porą kartų ir vis tiek trūktų laiko viską įdėmiai apžiūrėti. Ekspozicija yra padalinta į dvi dalis, kairėje muziejaus pusėje yra eksponuojami praeities lėktuvai: Antrojo pasaulinio karo ir truputį senesni; dešinėje muziejaus pusėje ekspozicija yra skirta naujųjų laikų lėktuvams, vaikams įrengtos pažintinių žaidimų vietos. Čia išbandžiau švediško naikintuvo Gripen piloto kabiną. Įdomus jausmas sedėti kabinoje ir suprasti, kad ištikrųjų tokioje pat kabinoje sėdintis pilotas gali skrieti greičiu kelis kartus didesniu už garso greitį ir jis privalo suspėti susigaudyti galybėje prietaisų ir mygtukų, kurie yra visoje kabinoje. Ir Muziejuje yra skirta didelė ekspozicija Šaltajam karui ir ginklavimosi varžybom. Ekspozicija puikiai perteikia tą nuotaiką, kurią, matyt, jautė vakarų pasaulis šaltojo karo metais ir parodo Švedijos gyvenimą Šaltojo karo metais. O ekspozicijos ,,rūsyje‘‘ yra eksponuojamas iš Baltijos jūros tik 2003 metais iškeltas Švedijos karinių oro pajėgų žvalgybinis lėktuvas, kurį 1952 metais numušė Sovietų Sąjunga. Ekspozicijoje pristatomas visas Catalina affair, su visa įvykių chronologija nuo žvalgybinio lėktuvo pakilimo 1952 metais iki jo nuolaužų ištraukimo 2003 metais. Nuotraukos iš oro pajėgų muziejaus yra apačioje. Lėktuvas 1
Šaltasis karas
Oro muziejus Oro pajėgų muziejus

Taigi toks šis straipsnis pasakojantis apie įdomuosius dalykus ir nuotykius Linšiopinge. Kitame įraše, kuris jau tikriausiai bus kitais metais, papasakosiu apie smagią internacionalinę vakarienę, apie pirtį, biliardo stalus bendrabutyje ir likusius egzaminus. Ačiū, kad domitės kaip man sekasi ir linkiu linksmų ir darbingų Naujųjų, 2017-ųjų metų :).

Narūnas Kapočius Gruodžio 30, 2016