Nuotykis prasideda

Pirma diena Švedijoje

Narūnas Kapočius Rugpjūčio 26, 2016

Sveiki, linkėjimai iš Švedijos miesto Linšiopingo (angl. Linkoping) : ). Šiandien jau yra trečia mano diena Švedijoje ir pagaliau po įsikūrimo darbų bendrabutyje ir apsipratimo naujoje aplinkoje radau laiko parašyti pirmąjį straipsnelį į internetinį dienoraštį inzinieriausuzrasai.lt. Šioje dienoraščio skiltyje, ERASMUS+, dalinsiuosi savo įspūdžiais iš studijų ir gyvenimo Linšiopingo mieste, Švedijoje. Straipsnius stengsiuosi rašyti kuo dažniau ir tikiuosi, kad bent kartą per savaitę pavyks atnaujinti dienoraštį nauju įrašu. Tai po tokios trumpos įžangos metas pradėti pasakoti pirmosios –kelionės- dienos į Švediją įspūdžius.

Pasiruošimas kelionei prasidėjo keletą dienų prieš numatytą kelionės dieną – rugpjūčio 24-ą. Daiktų į Švediją įsidėjau nei daug, nei mažai – oro uoste pasvėrus lagaminą jo masė buvo lygiai 23 kg, tiek kiek ir leidžiama įsidėti į bagažą. Neįskaitant rūbų ir kitų kasdienių daiktų, įdomesni daiktai, kuriuos įsidėjau į bagažą yra tokie:

  • Patalynė – antklodė, maža pagalvėlė bei jų užvalkalai. Prieš išvykstant buvo aišku, kad bendrabutyje, kuriame gyvenu nebus patalynės, tai iš namų įsidėta patalynė tikrai pravertė ir iš karto atvykus nereikėjo ieškoti, kur galėčiau ją nusipirkti.
  • Maršruto parinktuvas (Router‘is) – kadangi gyvenu dviviečiame bendrabučio kambaryje, tai iš anksto pasirūpinau, kad galėtume pasidaryti bevielį internetą savo kambaryje.
  • Lituoklis – gyvenimo patirtis rodo, kad lituoklio ir truputis lydmetalio gali bet kada prireikti : ).
Kraunantis daiktus labai pravertė pusseserės rekomenduoti vakuuminiai maišai, jie padeda sutaupyti nemažai vietos, tad juos tikrai rekomenduoju. Daiktai Daiktai prieš juos sukraunant į lagaminą.

Kelionė į Švediją prasidėjo ankstų rugpjūčio 24 – osios rytą. Kaip jau minėjau gyvenu dviviečiame bendrabučio kambaryje ir mano kambariokas yra lietuvis, kuris mokosi KTU informatikos inžineriją, tai atvykus į oro uostą su juo susipažinome ir pradėjome savo kelionę. Skrydis iš Vilniaus į Stokholmo Arlandos oro uostą užtruko kiek daugiau nei valandą ir buvo sklandus ir greitas. Stokholme pasiėmus savo bagažą turėjome nuspręsti kaip keliausime iš Stokholmo į Linšiopingą. Buvo du variantai: arba keliauti autobusu arba traukiniu. Kelionės autobusu ir traukiniu kainos nežymiai skyrėsi kelionės autobusu naudai, tačiau kelionė traukiniu yra žymiai greitesnė, todėl nusprendėme keliauti traukiniu. Ir nuo šios kelionės dalies prasidėjo tikrieji nuotykiai. Traukinio bilietus nusipirkti reikėjo bilietų aparatuose esančiuose kitame oro uosto terminale. Pasiklausus informacijoje kaip iki ten nueiti bei sekant oro uosto nuorodas gana sklandžiai suradome mums taip reikalngus bilietų aparatus. Jų buvo trys. Gytis – mano kolega bei kambariokas priėjo prie pirmo aparato ir išsirinkome traukinį, kuris turėjo išvykti už 25-ių minučių, aš taip pat priėjau prie antrojo aparato, tačiau jis buvo užstrigęs. Aš nenusiminiau, nes šalia stovėjo trečiasis aparatas ir jis veikė. Suvedus savo vardą ir pavardę bei pasirinkus maršrutą, kuriuo noriu, važiuoti atėjo laikas apmokėti bilietą. Įstačius į aparatą mokėjimo kortelę bei atlikus mokėjimą mano nuostabai, nieko neįvyko ir aparatas neatspausdino nei bilieto, nei čekio. Iš karto supratau, kad taip neturėjo atsitikti, nes Gyčiui aparatas atspausdino pirktus bilietus. Pribėgus prie informacijos paaiškėjo, kad švedų traukinių kompanija SJ, oro uoste neturi savo klientų aptarnavimo padalinio. Tai labai mane suneramino, kadangi pinigai sumokėti (kelionė į Linšiopingą, antrąja klase, su vienu persėdimu Stokholme kainuoja 469 kronas arba ~50 EUR), bilietų rankose neturiu ir nėra traukinių kompanijos informacijos, kur galėčiau išsiaiškinti kaip gauti bilietą už kurį sumokėjau. Tačiau čia pagelbėjo oro uosto informacija, kuri man surinko traukinių kompanijos numerį. Telefono ragelyje išgirdau švediškai prašant pasirinkti, kokiu klausimu norėsiu kalbėti, tai paspaudžiau kelis pirmus pasitaikiusius skaičius ir po minutės buvau sujungtas su traukinių kompanijos darbutoju. Pradėjau kalbėti angliškai ir paaiškinau, kas atsitiko. Ir tada man į galvą šovė mintis, kad aš gi nurodžiau savo vardą ir pavardę pirkdamas bilietą. Tai pabandžiau paraidžiui pasakyti savo vardą ir pavardę, tačiau traukinių kompanijos darbuotojas teisingai nesuprato mano vardo ir teko sakyti savo vardą ir pavardę taip (N like now, A like apple, R like railway, U like uniform, N also like now, A like apple and S like sun and my surname is K like key, A like apple, P like peanut, O like orange, C like cinema, I like I, U like uniform and S like sun). Prieš vysktant į Švediją tikrai galvojau, kad bus sudėtinga užsieniečiams suprasti ir ištarti mano vardą bei pavardę, bet tikrai negalvojau, kad su šia ,,problema’’ teks susidurti per pirmąją valandą Švedijoje. Ir pagaliau po kelių minučių bandymo išaiškinti savo vardą ir pavardę darbuotojas surado, kad aš tikrai pirkau bilietą ir jį man išsiuntė SMS žinute, tačiau aš jo ir vėl negavau. Tada sugalvojom, kad man jį gali elektroniniu paštu išsiųsti, tačiau ir vėl susidūriau su problema, telefone nepapako vietos atnaujinti elektroninį paštą (kaip tik galvojau, kad nuvykus į Švediją, vakare išsikelsiu visas nuotraukas iš kelionės į Bulgariją ir vėl telefone bus vietos, bet pasirodo reikia tokius dalykus daryti kaip galima anksčiau, nes elektroninio pašto gali prireikti bet kada : ) ). Čia į pagalbą atėjo Gytis, prie mano pašto prisijungėm per jo telefoną ir jame radom siųstą traukinio bilietą. Gavus bilietą truputį palengvėjo, tačiau iki traukinio išvykimo buvo likę mažiau nei penkiolika minučių ir reikėjo dar surasti iš kur traukinys išvyksta. Teko perbėgti per vieną oro uosto terminalą ir likus 9-ioms minutėms iki traukinio išvykimo spėjom atbėgti iki jo išvykimo vietos. Besprendžiant šią iškilusią problemą dėl traukinio bilieto, maloniai nustebino švedų paslaugumas ir tai, kad ko tik paklausi, tas gali skalndžiai kalbėti angliškai, tad kad ir tokią problemą galima išspręsti gana sklandžiai ir greitai.

Pakilia nuotaika, kad įveikėm pirmąjį iššūkį Švedijoje, sulaukėm greitojo traukinio į Stokholmą. Arlandos oro uostas nuo Stokholmo centro yra apie 40 km atstumu, tačiau greituoju traukiniu šis atstumas yra įveikiamas tikrai greitai – greičiau nei per 20 minučių- nes traukinys skriejo 205 km/val greičiu. Nors traukinių transportas man, studentui iš Lietuvos, atrodo tikrai brangokas, tačiau traukiniai važiuoja sklandžiai, traukinio salonas išskirtinai gražus ir tiek oro uoste, tiek traukiniuose veikia nemokas Wi-fi ryšys.

Stokholme persėdę į kitą traukinį, kuris važiuoja į Malmę per Linšiopingą, per 1,5 valandos atvykome į Linšiopingą. Važiuojant traukiniu kraštovaizdis labai priminė Lietuvą: pravažiavom kelis ežerus, miškus, kuriuose vyrauja eglės, pušys, beržai, tačiau vietomis reljefas yra labiau kalnuotas nei Lietuvoje. Kelionė buvo greita ir Lietuvos laiku išskridus iš Vilniaus 7-ą ryte jau 12-ą valandą buvome Linšiopinge. Linšiopingas sąlyginai yra nedidelis miestas, jo gyventojų skaičius siekia 100 tūkst. ir jis yra apie 200 km į pietus nuo Stokholmo. Šalia Linšiopingo yra karinė oro bazė (kasdien matosi, kaip skraido naikintuvai bei kariniai sraigtasparniai) bei mieste yra SAAB gamykla, kurioje yra gaminami reaktyviniai varikliai. Apie patį Linšiopingą papasakosiu kituose dienoraščio įrašuose : ). Kelionės akimirkos Kelionės iš Stokholmo į Linšiopingą akimirkos.

Atvykus į Linšiopingą pirmas darbas buvo nuvykti į Linšiopingo universitetą, kuriame ir mokysiuos šį semestrą, į „International office“ pasiimti bendrabučio raktų ir pasirašyti nuomos sutarties. Atlikus šį darbą su Gyčiu nusprendėme pėsčiomis eiti iki bendrabučio. Bendrabutis yra apie 2 kilometrus nuo universiteto, tai su lagaminais iki jo mums užtruko nukeliauti gerą pusvalandį. Suradus bendrabutį atėjome iki savo kambario. Šiek tiek užtruko, kol išsiaiškinom su kokiu raktu reikia įeiti į mūsų bloką, bet po kelių minučių bandymų supratom, kad magnetinis raktas šias duris atidaro. Bendrabučio bloką sudaro 8 – i kambariai, kurie dalinasi bendra svetaine ir virtuve, o vonia ir tualetas yra kiekviename kambaryje. Kambarys yra apie 12 kvadratų dydžio, tačiau tikrai gražiai sutvarkytas ir daiktų susidėjimui tikrai užtenka. Su mūsų bloko tvarka supažindino švedė Sara, ji studijuoja statistiką ir šie metai jai yra paskutiniai bakalauro metai (Švedijoje bakalauro studijos trunka 3-is metus). Susipažinus su bloko tvarka atėjome į kambarį ir pirmasis darbas buvo pajungti internetą. Ir čia užtrukome gerą valandą. Čia, kaip ir Lietuvoje, bendrabutyje teisiškai negali prijungti maršruto parinktuvo ir sukurti bevielį interneto tinklą. Tačiau, mes kambaryje gyvenam dviese, o interneto lizdas yra tik vienas, tai priregistravus Gyčio kompiuterį, mano kompiuteryje interneto nebuvo, nes interneto tiekėjas pagal fizinį kompiuterio adresą nustato, kuris kompiuteris yra registruotas, o kuris ne. Tačiau pasinaudoję savo žiniomis ir logika, maršruto parinktuvui priskyrėm fizini Gyčio kompiuterio adresą ir vuolia, turim bevielį tinklą savo kambaryje. Vėliau įsikūrėme kambaryje ir vakare nieko ypatingo nenuveikėme, nes buvome nuvargę po kelionės. Kambarys_1 Kambarys, kuriame gyvenu. Kambarys_2 Bloko svetainė ir virtuvė.

Tai tokie pirmosios dienos įspūdžiai. Tikiuosi maloniai ir įdomiai ,,susiskaitė‘‘ pirmasis dienoraščio įrašas ERASMUS+ skiltyje, jei turite komentarų, kuriais norite pasidalinti, rašykite juos po mano Facebook šio straipsnio įrašu komentaruose. Artimiausiu metu pasidalinisu antrosios ir trečios dienos įspūdžiais, kur papasakosiu kaip apsipirkome Ikėjoje ir pirkome dviračius, bei kaip sudalyvavome supažindinimo su universitetu dienoje. Iki susitikimo : ) !

Narūnas Kapočius Rugpjūčio 26, 2016