Studijos Linšiopinge

Kas kitaip nei Lietuvoje?

Narūnas Kapočius Gruodžio 17, 2016

Hej, hur mår du? Bara bra, o du?. Bra! Taip dažniausiai yra pradedamas pokalbis švediškai, kuris reiškia: Labas, kaip sekas? Viskas tik gerai, o tau? Gerai! Jau praėjo daug laiko po paskutinio įrašo mano dienoraštyje. Ir jau studijos Švedijoje eina į pabaigą. Beliko tik po Kalėdų parašyti du egzaminus ir vėl gyvenimas sugrįš į įprastą, lietuvišką ritmą, kurio jau ištikrųjų pasiilgau. Jeigu truputį pajuokaut, tai kaip sako, į Švediją išvažiavau rugpjūčio gale, kai Lietuvoje buvo vasara, o sugrįšiu irgi į vasarą, tik jau nebe į kalendorinę, o į Naisių vasarą :). Na bet užteks politikos, grįžkim prie rimtesnių reikalų. Per tris mėnesius, kurie praėjo nuo paskutinio įrašo, nutiko daug įdomių dalykų, kuriais noriu su jumis pasidalinti. Šiame įraše papasakosiu apie įveiktus egzaminus ir modulius. Tai gal bus kiek oficialesnis, universiteto gyvenimą parodantis įrašas, o kitame įraše, kurį pažadu įkelti iki gruodžio 22-os dienos, papasakosiu apie dviratį, kaip transporto priemonę, nepakeičiamą net žiemą, apie evakuaciją iš bendrabučio bei apsilankymą oro pajėgų muziejuje. Tagi, malonaus skaitymo :).

EGZAMINAI IR STUDIJOS

Po keturių mėnesių studijų Švedijoje, manau, kad galiu bent truputį palyginti studijų panašumus ir skirtumus Lietuvoje ir Švedijoje.

PASKAITOS

Per šį laikotarpį turėjau 6-is modulius, kuriuos mokiausi: System Design, Digital Circuits, Švedų kalbos A1 kursai, Telecommunications ir Advanced Computer Architecture. Išklausęs visas šių modulių paskaitas galiu pasakyti, kad didelio skirtumo tarp paskaitų Lietuvoje ir Švedijoje nematau. Dažniausiai yra taikomi tie patys metodai: aiškinimas braižant ant lentos, naudojamas kompiuteris ir projektorius. Na, matyt, nieko naujo čia ir neišrasi informacijos pateikime studentui. Ir taip pat kaip ir Lietuvoje viskas priklauso nuo dėstytojo. Jei dėstytojas pats tiki tuo ką pasakoja, rodo, kad nori, kad studentai išmoktų, nebijo pajuokaut ir diskutuot su studentais, yra energingas, visada paskaitos yra įdomios. Visus mitus apie išmaniąsias lentas ir visas kitas išmanias technologijas, kurių, neva būtinai reikia, kad paskaitos būtų įdomios, sugriovė kompiuterių architektūros dėstytojas. Per pirmąją paskaitą nustebau, kad į paskaitą dėstytojas vietoje kompiuterio atsinešė šūsnį popierių ir pradėjo ruošti skaidrių projektorių, kuris projektuoja ant sienos tai, kas yra užrašyta ant skaidraus lapo. Bet mano nuostabai šio dėstytojo paskaitos man buvo pačios įdomiausios per visą semestrą. Kaip pats dėstytojas, kuriam yra apie 70-imt metų, pasakė, kad jis jei norim gali naudot ir įprastą kompiuterį su projektorium, bet jam mieliau yra naudoti truputėlį senoviškesnį pristatymo būdą. Tai tik dar kartą įrodo, kad paskaitas įdomias daro ne elektronikos priemonės, o dėstytojas, kuris vaikšto po visą auditoriją paskaitos metu, mėgsta pajuokauti ir palaiko draugišką ryšį su studentu.

Ir dar noriu papasakoti antrą man tikrai ilgam įstrigusį ir mane nustebinusį nutikimą. Tai buvo rugsėjo antra pusė, pirmoji semestro dalis jau buvo įpusėjusi. Kaip pamenat iš ankstesnių įrašų, pirmoje semestro pusėje mokiausi System Design, Telecommunications, Digital Circuits ir Švedų kalbos kursų modulius. Kadangi System Design modulis yra vertas 8 ECTS, iš kurių 5 ECTS yra grupinis projektas, ir modulis vyksta tik pusę semestro, tuo metu tai buvo paskutinė teorijos paskaita iš dešimties paskaitų ciklo. Paskaitos metu dėstytojas pasakojo apie signalų apdorojimą taikant Furjė transformacijas ir surinko išspręstus paskutinius namų darbus. Paskaitos pabaigoje dar priminė, kad jau pats laikas pradėti daryti projektą, kad viską spėtume ir palinkėjo sėkmės projekte bei padėkojo, kad klausemės jo paskaitų. Ir mano nuostabai daugelis studentų, o viso kurse mūsų buvo virš septyniasdešimt, atsistojo ir pradėjo ploti dėstytojui. Tai taip atsistojo visi buvę auditorijoj ir plojo dėstytojui. Buvau labai maloniai nustebęs, kaip yra gerbiamas dėstytojas ir kaip nebijoma to parodyti. Bet dėstytojas Mario, kuris yra atvykęs iš Ispanijos ir jau kurį laiką gyvena Švedijoje, tikrai nusipelnė šių plojimų, nes jo paskaitos buvo tikrai įdomios ir naudingos, bei dėstytojas negailėjo laiko išsklaidyti visus neaiškumus jei jų iškildavo. Taip pat džiaugiuosi, kad Mario, kuris yra ir atsakingas už šį modulį, buvo mūsų projekto grupės vadovas. Dabar tikriausiai suprantat, kodėl straipsnio viršelyje yra pavaizduotas super Mario ir virš jo parašyta "Group 40" :). Na ir dar vienas dalykas, kuris tikrai atkreipė dėmesį. Visos auditorijos yra išskirtinai gražios ir patogios, tikrai nepalyginsi su auditorijom, kuriose mokomės mūsų fakultete Lietuvoje, bet kita vertus ne sienose yra esmė, o kas vyskta už tų sienų. Tad Lietuva, nesijaudink, ne tiek ir daug esminių skirtumų lyginant paskaitas Švedijoje ir namuose bei namuose net sienos padeda įsisavint informaciją :).

EGZAMINAI

Jau esu atsiskaitęs keturis modulius iš šešių, bet egzaminus reikėjo laikyti tiktais dviejų modulių: Digital Circuits ir Švedų kursų. System Design modulyje buvo vertinamas grupės projektas. Prieš išsvykstant į Švediją šio modulio bijojau labiausiai, nes gasdino tie 8ECTS ir tai, kad reiks atlikti grupinį projektą. Bet baimės buvo nepagrįstos, nes tai buvo įdomiausias ir, matyt, pats naudingiausias modulis, kurį mokiausi čia Švedijoje ir Lietuvoje. Modulio tikslas buvo naudojant FPGA (Field programmable gate array) development board‘ą (nežinau kaip gražiai lietuviškai išverst, gal juokaujant būtų galima išversti taip: FPGA kūrimo lentą :D ) suprojektuoti aparatinę įrangą ir vėliau sukonfiguruoti ją sistemai, kuri naudoja telefono 3,5 mm audio lizdą ir į monitorių išveda kaip atrodo audio signalas. Na kitais žodžiais tariant tikslas yra sukurti osciloskopą. Žemiau esančiame video yra matomas mūsų projekto rezultatas.

Projekto rezultatas

Projekto įvertinimas susidėjo iš kelių dalių: pirmoje dalyje buvo vertinama tai, ką padarėme per pusę numatyto projektui laiko: projekto pristatymas po aparatinės įrangos projektavimo ir parašyta projektavimo specifikacija (Design specification). Kitais žodžiais tariant turėjome dėstytojams pristatyti, ką suprojektavom ir kaip sugalvojom įgyvendinti osciloskopą aparatinėje įrangoje. Ši projekto dalis buvo sunkiausia ir smagiausia, nes jos metu reikėjo sugalvoti sistemos logiką ir nubraižyti sistemos sudedamųjų dalių blokines diagramas. Antroji projekto dalis buvo visą sistemos sumanymą, projektavimo fazės produktą, įgyvendinti tikroje aparatinėje įrangoje rašant FPGA konfiguravimo kodą VHDL kalba, tai buvo praktinė projekto dalis, po kurios turėjome veikiantį osciloskopą :). Ir antrosios dalies kulminacija buvo projekto galutinis gynimas ir veikiančios sistemos demonstracija. Pristatymo metu sulaukėm nemažai klausimų ir tikrai reikėjo paprakaituoti, kol juos visus atsakėme. Ir vienu momentu buvau pradėjęs galvot, kodėl gi jūs mus taip purtot, gi lygtais viską padarėm pagal aprašą ir to pagal reikalavimus nereikėjo įtraukt į galutinį pristatymą, ko jūs jau visą pusvalandį mūsų klausinėjat. Tai vietoj pusvalandį turėjusio trukti pristatymo užtrukom gal kiek mažiau nei valandą. Iš pristatymo išėjau patenkintas, kad tvirtai atsakėme į daugelį klausimų, bet kiek nusiminęs nes jautėm, kad kažką pražiopsojom ruošdamiesi pristatymui. Ir spėkit! Pražiopsojom dėstytojo laišką, kuriame jis pabrėžė, kad pristatymo metu reikia susikoncentruoti ties aparatine įranga, kurią suprojektavom, o mes susikoncentravom ties iššūkiais kilusiais projekto metu, taip kaip buvo parašyta apraše, kuriame sakoma, kas įeina į galutinį projekto gynimą. Tai tokia lengva netvarka modulio aprašuose kainavo mums truputį taškų ir nervų, bet.. bet iš visų 12-os grupių mūsų komanda (su dar viena grupe) surinko daugiausiai taškų per visą projektą, tai tas faktas mus nudžiugino. Nes tikrai įrodėm sau, ir kitiems, kad mūsų komanda tikrai gali šauniai dirbti. Tai tiek apie System Design modulį. Projektas
Projektas
Projektas Mūsų komanda ir projekto akimirkos

DIGITAL CIRCUITS IR ŠVEDŲ KALBOS EGZAMINAS

Pirmasis egzaminas, kurį laikiau buvo spalio 27-ą dieną Digital Circuits egzaminas. Ir supratau, kad jei paskaitos Švedijoje nesiskiria nuo Lietuvos, tarp egzaminų skirtumas yra milžiniškas. Į egzaminus yra privaloma užsiregistruoti universiteto informacinėje sistemoje vėliausiai 10 dienų prieš egzaminą. Visi egzaminai trunka keturias valandas, o į egzamino patalpą studentas yra įleidžiamas apie pusvalandį prieš egzaminą prieš tai nuskenavus jo studento pažymėjimą. Pirmąją egzamino valandą iš egzamino patalpos negalima išeiti. Tačiau po pirmos egzamino valandos, galima nueiti į tualetą prieš tai prie egzamino vykdytojų pasirašius, kada išėjai ir kada grįžai. Egzamino metu, koridoriuose prie egzamino patalpos taip pat sėdi budėtojai, kurie prižiūri tvarką koridoriuje. Na visa tvarka galima sakyti yra labia panaši į valstybinių egzaminų, kuriuos laiko abiturientai, tvarką Lietuvoje. Pats egzaminas nebuvo nei sunkus, nei lengvas. Kadangi gerai su Vyteniu pasiruošėm egzaminui, tai išėję iš egzamino buvom geros nuotaikos ir buvom tikri, kad A arba B (Lietuvoj 10 arba 9) tikrai turėtumėm gauti. Tai ta proga nusifotografavom universitete, kur tą dieną vyko studijų paroda mokyklų moksleiviams, su Pergale. Nuotrauka apačioje :). Egzamino rezultatai paaiškėjo po 10-imties darbo dienų, ir iš egzamino, buvau maloniai nustebęs, surinkau 69/70, tai tikrai suteikė pasitikėjimo savim ir savo jėgom, kad nesvarbu ar Lietuvoje, ar Švedijoje viskas yra įveikiama. Pasiruošimas egzaminui
Pergalė Pasiruošimas Digital Circuits egzaminui ir Pergalė

O antrąjį egzaminą laikiau gruodžio 2-ą dieną, tai netaip ir senai, tai buvo Švedų kalbos egzaminas. Egzaminas vyko universiteto pastate, kuris yra specialiai skirtas tik egzaminams. Tame pastate yra dvi milžiniškos patalpos (auditorija nedrįsčiau pavadint), kuriose stovi begalė stalų. Įėjus į egzamino patalpą pasigendi tik pakabintų krepšių, nes atmosfera priminė sporto salę ir sakyčiau, kad kiekviena iš šių dviejų patalpų yra krepšinio salės dydžio, jei ne didesnė. Egzaminas taip pat buvo nei sunkus, nei lengvas, nenoriu prisikalbėt, nes dar rezultatų nežinau, bet iki kito dienoraščio įrašo rezultatai jau turėtų būt aiškūs. Bet tikiu, kad parašiau tikrai neblogai :). O gruodžio 13-ą dieną buvo švedų kalbėjimo egzaminas, kuris tikrai buvo nesunkus. Jo metu reikėjo pristatyti save, papasakot apie savo įprastą dieną Linšiopinge ir savo laisvalaikį. Egzamino metu kalbėjimas buvo įrašinėjimas diktofonu ir vėliau šis įrašas yra įvertinamas kito dėstytojo. Jei egzamino metu buvusio dėstytojo ir vėliau išklausiusio įrašą dėstytojo nuomonės nesutaptų, visada yra rašomas didesnis balas studento naudai. Ir džiaugiuosi, kad tikrai išmokau švedų kalbą, bent minimaliu A1 lygiu per keturiš mėnesių studijas Švedijoje. Na ir dar liko du egzaminai sausio mėnesį, tai telekomunikacijų bei kompiuterių architektūros egzaminas, na bet čia kitų metų reikalai :).

Tai tiek apie studijas Švedijoje. Tikiuosi nepabodo skaityti šio įrašo, nes gavosi jis truputį monotoniškas, neįtraukiant įdomiųjų dalykų iš gyvenimo Linšiopinge. Tačiau įdomiesiems dalykams yra skirtas kitas straipsnelis. Tad ačiū už dėmesį susitiksim jau už poros dienų kitame pasakojime.

Narūnas Kapočius Gruodžio 17, 2016